KISHAT DHE KOLEKSIONET KISHTARE

Shumica e kishave nė Budapest janė ndėrtuar nė stilin barok ose neo-klasik, por kėtu mund tė gjenden shembuj tė stilit roman, gotik, maur apo edhe Bauhaus. Pothuajse tė gjitha kishat janė tė hapura ēdo ditė (falas).

Budapest Film

Shumica e kishave nė Budapest janė ndėrtuar nė stilin barok ose neo-klasik, por kėtu mund tė gjenden shembuj tė stilit roman, gotik, maur apo edhe Bauhaus. Pothuajse tė gjitha kishat janė tė hapura ēdo ditė (falas).

Bazilika e Shėn Stefanit

E hapur nga e Hėna-E Premte: 09:00-17:00, Tė shtunėn: 09:00-013.00, Tė Dielėn: 13.00-17.00; Pa pagesė.

Kisha mė e madhe nė Budapest; kubeja e saj 96 metra e lartė siguron njė pamje pothuajse tė tė gjithė qytetit. Ndėrtimi nisi nė 1851; mė pas, nė 1867, puna u morr pėrsipėr nga Miklós Ybl, arkitekti mė i madh i kohės; dhe mė nė fund pėrfundoi nė vitin 1905 nga József Kauser. Ndėrtesa neo-klasike mban qivuret mė tė mėdhenj tė popullit hungarez, si dhe krahun e balsamosur, E Djathta e Shenjtė, e Mbretit Shėn Stefan, sipas tė cilit ėshtė emėrtuar bazilika.

 

Kisha e Matthias

E hapur nga e Hėna-e Premte: 09:00-17:00, E shtunė nga ora 13:00 (pas meshės). Kisha katolike mė e famshme dhe tėrheqėse e Budapestit, e cila pėr shkak tė vendndodhjes sė saj unike karakterizon pamjen e zonės sė Kalasė siē shihet nga ana e Pestit. Katedralja mbretėrore, Kisha e Zonjės Tonė, u ndėrtua nė nė mes tė shek. XIII dhe XV. Forma e sotme neo-gotike iu dha nga rindėrtimi, punimet pėr tė cilin u drejtuan nga Frigyes Schulek nė 1896. Afresketdhe dritaret me xhama me ngjyrė nė kishė janė bėrė nga disa prej artistėve mė tė mirė tė kohės (Karoli Lotz, Mihįly Zichy, Bertalan Sekeli). Koleksioni i mrekullueshėm i kishės pėrfshin qivuret, relike pėr kurorėzim dhe thesarin me kryevepra argjendarie dhe tekstile tė kishės. (Muzeu ėshtė i mbyllur pėr shkak tė rindėrtimit.)

 

Kisha e Shėn Elizabeth e Shtėpisė sė Įrpįd-it

E hapur ēdo ditė nga ora 17:00 dhe gjatė shėrbimeve.  Sheshi Rózsįk (Rose) dhe kjo kishė historike pėrbėjnė njė nga perlat e qytetit. Kisha katolike u ndėrtua sipas dizejnimit tė Imre Steindl nė stilin neo-gotik nė mes tė 1893-1901. Majat tėrheqėse tė saj ngrihen 76 metra nė ajėr, ndersa njė statujė e Shėn Elizabeth stolis kurorėn e hapėsirės midis qemerit dhe harkut mbi portė. Mjeshtri i njohur si artisti i punimit tė xhamave Miksa Roth dhe gdhendėsi i drurit, Mor Höltzl, kontribuan pėr dekorimin e brendshėm. Parku kompakt me kopshtin e bukur tė trėndafilave pėrreth kishės ėshtė i hapur nga 07:00-21:00.

 

Kisha Franēeskane e Zonės sė Brendshme tė Qytetit

E hapur pėr vizitorėt ēdo ditė. Nė shek. XIII, ishte njė manastir dhe kishė nė vendin e kishės sė sotme, ndėrsa forma e tanishme dekorative nė stilin barok i ėshtė dhėnė asaj nė shek. XVIII. Afresket flasin pėr talentin e Karoly Lotz dhe Vilmos Tardos Krenner. Altari kryesor nė stilin barok dhe statujat qė e dekorojnė atė janė mjaft tėrheqėse.

 

Kisha Parish e Zonės sė Brendshme tė Qytetit

E hapur pėr vizitorėt ēdo ditė, gjatė shėrbimeve kishtare. Kisha e vjetėr nė Pest, ndėrtuar nė shek. XII nė stilin romak nė vendin e varrit tė dėshmorit, Peshkopit Gellert. Asgjė nuk ka mbetur nga kisha origjinale; pėrgjatė  shekujve, ajo mori karakteristika gotike dhe gjatė shek. XVII u pėrdor nga turqit si xhami. Pas njė zjarri nė 1723, ajo u rindėrtua nė stilin barok, por ambjentet e brendshme kanė karakteristika neo-klasike.  Pamjet kryesore; kapela gotike, katedra e kishės e gdhendur nė stilin neo-gotik, afreske italiane tė shek. XV dhe altari kryesor i shek. XX.

 

Kisha Kalvinist nė Zonėn e brendshme tė qytetit

E hapur pėr vizitorėt ēdo ditė. E ndėrtuar nė shek. XIX nė stilin neo-gotik, portiku i saj katėrkolonėsh nė hyrjen kryesore u ndėrtua nga József Hild. Papafingoja e organeve dhe katedra e kishės u ndėrtuan po sipas dizajnimeve tė tij. Kisha ėshtė e njohur pėr dritaret me xhama me veshje, tė skicuara nga artisti Miksa Roth. Thesari i kishės ruan objekte liturgjike tė shek. XVII-XVIII.

 

Kisha Luterane

E Hėnė-E premte: 09:00-13:00, Muzeu Kombėtar Luteran: E dielė: 10:00-18:00. Nė pėrputhje me puritanizmin e kishave protestante, ndėrtesa, njė tipar goditės nė Sheshin Deak, karakterizohet nga thjeshtėsia tipike e neo-klasicizmit tė hershėm. Edhe pse kisha ėshtė ndėrtuar ndėrmjet viteve 1797-1808, fasada e saj pėrfundimtare me hapėsirėn e brendshme, tė mbėshtetur nga kolona dorike, pėrfundoi vetėm nė 1856. Akustika e shkėlqyer e saj e bėn atė njė vend popullor pėr mbrėmje koncertore tė organove. Muzeu Kombėtar Luteran ngjitur me tė ka njė ekspozitė interesante qė paraqet historinė e Reformimit Hungarez.

 

Kisha e Shėn Anne-s

E hapur ēdo ditė gjatė shėrbesave (6:00-18:00). Kisha e Shėn Annės ėshtė njė nga strukturat mė tė bukura baroke nė Budapest. Ndėrtimi nisi nė 1740, me dizejnimin e Kristof Hamon, dhe pėrfundimi i saj nė 1761 ėshtė i lidhur me Mįtyįs Nepauer. Nė rrjedhėn e 200 viteve apo mė shumė, kisha u mbijetoi luftėrave, pėrmbytjeve dhe tėrmeteve. Nė fakt, kisha u sugjerua tė shkatėrrohej pėr tė bėrė rrugėn pėr ndėrtimin e metrosė. Pėr fat tė mire, ky plan nuk u realizua kurrė dhe kisha u rivendos ndėrmjet viteve 1970-1984. Artistėt e organeve Miklós Teleki, Lįszló Attila Almįsy, Anasztįzia Bednarik dhe kėngėtarėt e operave qė kanė fituar ēmime (Kolos Kovats Kosuth) japin koncerte tė pjesėve nga Liszt, Bach, Pachelbel, Mozart dhe Verdi nė Kishėn e Shėn Annės, Buda. Koncerti mund tė rezerovohet se bashku me darkėn dhe Programin Cruise pas saj. Aplikohet 20 % ulje me Budapest Card.

 

Kisha e Shėn Michael

E hapur pėr vizitorėt ēdo ditė. Historia e kėsaj kishe me njėnefėshe, qė u themelua nga ana e Urdhrit Dominikan tė Murgjve, daton qė nga 1700. Dominikanėt u pasuan nga Paulines dhe murgesha Mary Ward, qė hapi dhe zhvilloi njė shkollė tė vajzave nė ndėrtesėn ngjitur deri nė 1950. Altari i lartė, stolat e pėrcaktuar dhe mobiljet nė sakristi datojnė qė nga 1760 dhe janė punime tė murgjve domenikanė. Piktura e altarit tė lartė pėrshkruan Shėn Dominikun me Virgjėreshėn Mari, duke i kaluar atij njė tufė lulesh.

 

Kisha serbe

E hapur pėr vizitorėt ēdo ditė. E ndėrtuar nga kolonėt serbė nė stilin barok nė 1698. Ambjenti i saj i brendshėm ėshtė modeluar mbi planin e kishave katolike greke: njė kangjellė prej druri ndan kishėn e grave nga kisha e burrave, e ndėrtuar njė hap mė e ulėt. Piktura tek ikonostasi (1850) tregon ndikimet e Rilindjes italiane.